Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2023–2025 m. įgyvendintas projektas „Alelopatinio efekto pritaikymas augalų auginimo technologijose“ buvo skirtas ištirti augalų išskiriamų alelocheminių junginių poveikį žemės ūkio augalams ir jų potencialą kuriant tvaresnes agrosistemas. Tyrimai orientuoti į trijų pagrindinių augalų šeimų – pupinių (Fabaceae), miglinių (Poaceae) ir bastutinių (Brassicaceae) – alelopatinių savybių analizę bei jų praktinį taikymą daugiarūšių pasėlių, dengiamųjų augalų ir mulčiavimo technologijose. Projekto tikslas buvo prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo mažinant cheminių pesticidų poreikį. Alelopatija apibrėžiama kaip biocheminė augalų ir kitų organizmų sąveika, kai išskiriamos medžiagos gali slopinti arba skatinti kitų augalų dygimą, augimą ir vystymąsi. Tyrimai parodė, kad alelocheminiai junginiai – ypač fenoliniai junginiai ir gliukozinolatai – daro reikšmingą įtaką fiziologiniams procesams, tokiems kaip fotosintezė, kvėpavimas ar maistinių medžiagų įsisavinimas. Šios savybės leidžia augalus naudoti kaip natūralią piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės priemonę, mažinant sintetinių pesticidų naudojimą. [VDU_galuti...e_2025.pdf | PDF] Tyrimų metu nustatyta, kad skirtingų augalų rūšių alelopatinis poveikis labai nevienodas ir priklauso nuo augalo rūšies, augimo sąlygų bei alelocheminių medžiagų koncentracijos. Lietuvoje stipriu alelopatiniu poveikiu pasižymi kai kurios piktžolės, tokios kaip dirvinė usnis ar asiūklis. Taip pat reikšmingą poveikį turi grikiai, rapsai ir kiti bastutiniai augalai, kurių liekanose esantys junginiai gali slopinti piktžolių augimą. Ypač svarbūs yra rapsų gliukozinolatai ir jų hidrolizės produktai (izotiocianatai), kurie pasižymi herbicidinėmis, fungicidinėmis ir baktericidinėmis savybėmis ir gali būti panaudoti biofumigacijoje. Laboratoriniais ir laboratoriniais–vegetaciniais eksperimentais nustatyta, kad organinių mulčių ekstraktai skirtingai veikia augalus. Pavyzdžiui, ridikėlių dygimas dažniausiai buvo skatinamas, o morkų ir salotų – dažniau slopinamas. Šiaudų ir pjuvenų mulčiai skatino šaknų ir daigų augimą, tačiau poveikis priklausė nuo ekstraktų koncentracijos. Tai patvirtina, kad alelopatinių junginių poveikis yra kompleksinis ir gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas.