Projektas „Augalų apsaugos produktais apdorojamuose pasėliuose žydinčių piktžolių apskaitos metodika“ buvo įgyvendintas siekiant suderinti žemės ūkio produktyvumą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, ypatingą dėmesį skiriant vabzdžių apdulkintojų apsaugai. Apdulkinimas yra kritiškai svarbus pasaulio ir Europos žemės ūkiui – jis lemia apie 35 % augalininkystės produkcijos, o jo ekonominė vertė siekia šimtus milijardų eurų per metus. Tačiau intensyvi žemdirbystė, pesticidų naudojimas ir monokultūrų plėtra prisideda prie apdulkintojų populiacijų mažėjimo ir buveinių nykimo. Projekto tikslas – sukurti metodiką, leidžiančią įvertinti žydinčių piktžolių kiekį pasėliuose, apdorojamuose augalų apsaugos produktais (AAP), bei nustatyti jų reikšmę apdulkintojams ir praktinius apskaitos principus. Įgyvendinant projektą buvo analizuota mokslinė literatūra, atlikti lauko stebėjimai ir duomenų analizė įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose (rapsų, javų, bulvių, cukrinių runkelių, kukurūzų, kanapių, sodų). Tyrimai parodė, kad piktžolės, nors tradiciškai laikomos nepageidaujamais augalais, atlieka svarbią ekologinę funkciją – jos aprūpina apdulkintojus nektaru ir žiedadulkėmis, ypač tais laikotarpiais, kai žemės ūkio augalai nežydi. Piktžolės padidina žiedadulkių įvairovę ir padeda išvengti „maisto spragų“, taip prisidėdamos prie bičių ir kitų vabzdžių išlikimo bei stabilios agroekosistemų veiklos. Kartu nustatyta, kad intensyviai naudojant herbicidus žydinčių piktžolių pasėliuose paprastai būna nedaug (dažniausiai iki 1–5 % projekcinio padengimo), tačiau netinkamai jas kontroliuojant jų kiekis gali ženkliai išaugti. Skirtingų kultūrų pasėliuose piktžolių paplitimas ir reikšmė skiriasi: pavyzdžiui, rapsų ir javų pasėliuose jos gali būti svarbus papildomas maisto šaltinis apdulkintojams, o kanapių ar kukurūzų pasėliuose dažniausiai pasitaiko epizodiškai. Svarbiausias projekto rezultatas – parengta standartizuota žydinčių piktžolių apskaitos metodika. Joje nustatyta: žydinčių piktžolių vertinimo principai (žiedų skaičius ir dirvos padengimas); apskaitos vietos (lauko pakraščiai ir vidus) bei jų skaičius pagal lauko plotą; apskaitos laikotarpiai skirtingoms kultūroms pagal augimo tarpsnius (BBCH skalę); leistina riba – iki 10 % žiedų projekcinio padengimo; atvejai, kada apskaita nevykdoma (pvz., mažai apdulkintojų lankomos piktžolės arba rapsų žydėjimo metu). Be to, projektas pateikė pasiūlymus papildyti Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gaires, numatant, kad esant didesniam žydinčių piktžolių kiekiui augalų apsaugos produktai neturėtų būti naudojami apdulkintojų skraidymo metu. Tai prisideda prie praktinio ūkininkavimo sprendimų, orientuotų į ekologinį tvarumą ir teisės aktų laikymąsi. Apibendrinant, projektas sukūrė moksliniais tyrimais pagrįstą įrankį, leidžiantį objektyviai vertinti žydinčių piktžolių paplitimą ir jų poveikį apdulkintojams. Metodika gali būti taikoma tiek ūkininkų praktikoje, tiek kontrolės institucijų veikloje, siekiant suderinti efektyvią piktžolių kontrolę su biologinės įvairovės išsaugojimu ir apdulkintojų apsauga.